Naujienos

Profesorius Vytautas Landsbergis: jei Jūs būsite, tai bus Lietuva

2018-05-23

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas kartu su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu diskutavo apie mūsų valstybę, svarbiausius jos istorinius ...

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimas kartu su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu diskutavo apie mūsų valstybę, svarbiausius jos istorinius įvykius, nueitą kelią, ateities viziją ir tikrąsias vertybes.

Pirmiausia istorikas prof. L. Mažylis papasakojo, kaip 2017 m. pradžioje Vokietijos archyvuose atrado Vasario 16-osios aktą, kokia jo istorinė svarba, kokie kiti Lietuvai reikšmingi dokumentai iki šiol nesurasti. Nors prieš šimtą metų Vasario 16-osios aktą pasirašiusių signatarų nebėra, tačiau „jų idėja yra užvaldžiusi, persiduoda iš kartos į kartą, nes tai yra pamatiniai dalykai – laisvė, orumas, būtinybė turėti valstybę, civilizuotai, moderniai organizuotis,“ – kalbėjo prof. L. Mažylis.

„Istorijos svarstymai, supratimas, sutarimas, kaip mes perskaitome mūsų pačių praeitį yra labai nelengvas darbas ir iššūkis mums kasdien: šiandien, rytoj, po metų ir po šimto,“ – sakė prof. L. Mažylis. Anot jo, jei sugebam sutarti, kaip mes matom savo istoriją, kaip atsirenkam iš savo istorijos tai, kas mus vienija, jungia, kas duoda teigiamą nusistatymą, tai konstruktyviai dėliojasi ir ateitis. „Praeitis susijusi su dabartimi, nėra perskyros – viskas vientisa,“  – įsitikinęs profesorius.

Susitikimo metu prof. V. Landsbergis pasidalijo savo įžvalgomis apie valstybingumą, patriarchus, kaip jie kėlė mūsų valstybę ir su kuo susidūrė, apie pasirinkimo ir valios svarbą, ir pan. Netrukus į diskusiją įsitraukė ir jaunimas: pasipylė įvairiausi klausimai, kurie uždavė toną tolesniam pokalbiui.

Anot Skaistės Gužaitės iš Biržų, profesorių žodžiai buvo persmelkti meilės Lietuvai. „Turbūt pirmą kartą girdėjau ją taip mylinčius žmones. Susimąsčiau ir stipriai suabejojau, ar vis dar noriu vykti studijuoti svetur, juk nuo mūsų – jaunimo – priklauso valstybės ateitis,  – kalba mergina – Jaunimas mato per mažai pavyzdžių, kad ir Lietuvoje galima būti sėkmingu, jie per dažnai stebi, kaip tėvai, aplinkiniai išvyksta ir kuria gyvenimą kitur.“

XXI amžiaus kryžkelė

„Labiausiai atmintin įstrigo profesoriaus Vytauto Landsbergio žodžiai, kad reikėtų išsitraukti termometrą ir pasitikrinti, ar nevirstame kiaulėmis, kaip svarbu išlikti žmogumi, išsaugoti tikrąsias vertybes, – pasakoja jaunoji skautė Aurėja Bilevičiūtė. – Manau, XXI amžiuje esame kryžkelėje, kurioje reikia pasirinkti eiti vartotojiškumo ar žmogiškumo keliu.“

Jaunoji skautė šiandien pasigenda tautos šauklių. „Kai atgavom laisvę, atsipalaidavom, praradom viziją, kur einame, todėl reikia žmonių, kurie turėtų aiškią viziją ir į ją vestų. Kai nėra aiškios vizijos, vieni XXI amžiaus kryžkelėje pasirenka vieną kelią, kiti – kitą, treti – apskritai nežino, ką daryt. Jei anksčiau tautos šaukliai su Maironio žodžiais „Paimkim arklą, knygą, lyrą ir eikim Lietuvos keliu“ vedė į laisvę, tai dabar reikia vesti dar toliau, kad tą laisvę išsaugotume.“

Diskusijos dalyviai, viliasi, kad Lietuvos laukia šviesi ateitis, tačiau aiškiai suvokia, kad ją lems mūsų pačių sprendimai, pasirinkimai. „Kadangi esame kryžkelėje, sunku numatyti, kuriuo keliu bus daugiau einančių. Norėtųsi, kad po šimto metų būtume technologiškai pažangūs, išnaudotume žmogiškąjį potencialą, išsaugotume gamtos grožį, žalumą,“ – kalba Aurėja.

Panašiai svarsto ir Gabrielė Milkintaitė iš Šalčininkų rajono. „Galimi du scenarijai, kokia bus Lietuva po dar šimto metų. Pirmasis – pažangi vakarietiška valstybė, antrasis – dykvietė, kurioje niekas nenorės likti. Aš būsiu ta, kuri kurs Lietuvą, tikiu, kad tokių bus ir daugiau, – kalba ji. – Esu iš nedidelio miestelio, anksčiau idealizavau didmiesčių gyventojus, tačiau kuo toliau, tuo labiau suvokiu kokie jie uždari, abejingi vieni kitiems, supančiai aplinkai – mažose bendruomenėse daugiau empatijos, vienas kito supratimo. Šiuo pažiūriu, manau, einame atgal.“ 

Į ateitį žvilgteri ir Emilija Dutkevičiūtė iš Visagino: „Daugelis nori išvykti ir gyventi užsienyje, bet tikiu, kad bus nemažai čia liekančių patriotų. Norėtųsi, kad išvykusieji mokytis į užsienį grįžtų ir čia skleistų, įgyvendintų savo idėjas.“

Vengiam atsakomybės 

„Iš išorės atrodo, kad Lietuva pažangi valstybė, kuri sugeba prisitaikyti prie naujovių, pasaulio ritmo. Bandom parodyti, kad esam lygūs su kitomis pažangiomis šalimis, bet viduje daug stagnacijos, probleminių sričių,“ – mano Aurėja.

Anot jaunuolių, deja, šiandien daugeliui būdingas nusivylimas, stinga pilietinės atsakomybės.

„Trūksta tautiškumo, supratimo, kad aš esu valstybės dalis ir galiu būti tas pokytis. Vis dar daug galvojančių: „Tegul kažkas kitas pasirūpina, bet ne aš‘. O jei ir tas kitas nepasirūpina, vadinasi, čia blogai ir išvažiuoja. Mokyklose išplitęs mąstymas: „Turiu mokytis anglų kalbos, nes gali tekti išvažiuoti“. Kaip siekis ar išeitis matomas išvykimas, bet pamirštama, kad galima likti ir kurti čia,“ – kalba Aurėja.

Jai antrina ir  Inesa Kiselytė iš Vilniaus rajono: „Vyresniojoje kartoje matome nusivylimą „nieko aš čia nepakeisiu“, suaugusieji nemoko vaikų pilietinės atsakomybės, pavyzdžiui, balsuoti rinkimuose. Gerai, kad mokykloje yra pilietiškumo pamokos, tai per jas gaunam šių žinių. Norisi tikėti, kad su nauja karta bus daugiau pilietiškumo.“ 

Ką darom toliau?

Jaunuoliai klausė prof. V. Landsbergio patarimo, ką daryti, kad Lietuva ir po šimto metų būtų nepriklausoma, patobulėtų. „Jūs turite gyventi kaip normalūs, sąžiningi, dori žmonės, kurie nori gyventi, ir kurie gyvena mylėdami gyvenimą, mylėdami kitus žmones, mylėdami savo vaikus, kurių jau turite ar kurių turėsite. Tai yra gyvenimo meilė. Aš gyvenu ne tik iki pirmadienio, ne tik man duotą gabalėlį laiko, kurį suvalgau, sunaudoju, kai man nusispjauti į viską aplinkui. Tai štai, kokie jūsų gyvenimai?,“ – klausė prof. V. Landsbergis.

Profesorius pabrėžė, kad būtent jaunimas turi atsakyti, „kokia Lietuva toliau gyvena ir ar ji nori gyventi“. „Jei Jūs būsite, tai bus Lietuva,“ – sakė jis.

Jaunuoliai taip pat turi minčių, ką reikia daryti, kad ateityje Lietuva suklestėtų. „Reikia nuo mažens diegti patriotizmą, supratimą, kad mes patys kuriam valstybę. Galbūt Lietuvoje reikia kokio „trendo“, pavyzdžiui, „Kelkim Lietuvą aukštyn“, kad tai taptų madinga, kad šia idėja žmonės užsikrėstų?“ – mintimis dalijasi Gabrielė.

Tiesa, Gabrielės pavyzdys įrodo, kiek daug lemia mūsų noras ir pastangos. „Nereikia sakyti, kad Lietuvoje neįmanoma pragyventi, užsidirbti. Jei aš 17-metė iš mažo miestelio, neturėdama jokios patirties galiu susirasti darbą vasarai, tai kas trukdo kitiems?“, – klausia ji.

O štai Skaistė sako: „Visada reikia pradėti nuo savęs, būti geruoju pavyzdžiui kitiems. Taip pat patarčiau per daug nepasitikėti viskuo, ką skelbia žiniasklaida: joje daug „išpūstų“ bereikšmių dalykų, daug popkultūros, per mažai dėmesio tam, kas iš tikrųjų svarbu.“

Dar kitokį požiūrį išsako Inesa. „Manau, Lietuvoje, pirmiausia, reikia spręsti ekonomines problemas, įvairiais nemokamais projektais, festivaliais aktyvinti jaunimą, taip pat tobulinti švietimo sistemą, daugiau dėmesio skiriant mokinių motyvacijai, kūrybiškumui ugdyti, – kalba ji. – Tokie projektai kaip „Gyvenu laisvai!“ labai daug duoda. Jame, tiksliau jo kino stovykloje, kai kurėm filmą apie partizaninį judėjimą, man atsirado tas stiprus pajautimas, kad reikia daugiau dėmesio skirti savo valstybei. Šis susitikimas taip pat paskatino susimąstyti, kas aš esu, ką aš veiksiu ateityje. Tokie projektai ir susitikimai skatina bendrauti, pažinti, tobulėti, o kai tobulėja žmonės, tobulėja ir valstybė.“

Komentarai
Komentarai: 0

Kviečiame klausyti Lietuvos radijo laidos rusų kalba

2018-05-20

Š. m. gegužės 21 d. (pirmadienį) 16.30 val. kviečiame įsijungti Lietuvos radiją ir klaustytis laidos rusų kalba. Laidos metu sužinosite apie penktadienį vykusią projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimo diskusiją su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos ...

Š. m. gegužės 21 d. (pirmadienį) 16.30 val. kviečiame įsijungti Lietuvos radiją ir klaustytis laidos rusų kalba. Laidos metu sužinosite apie penktadienį vykusią projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimo diskusiją su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir istoriku prof. Liudu Mažyliu. Jaunuoliai kartu su jais diskustavo apie reikšmingus istorinius momentus, valstybės nueitą kelią ir ateities viziją, tikrąsias vertybes. Diskusiją moderavo LRT žurnalistas Deividas Jursevičius.

Radojo reportaže išgirsite prof. V. Landsbergio, prof. L. Mažylio, projekto „Gyvenu laisvai!“ koordinatorės Visagine, istorijos mokytojos Eleonoros Dutkevičienės ir moksleivės iš Visagino Anos Jesipionok pasisakymus.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai kurs pasakų parko skulptūrų maketus

2018-05-18

Š. m. gegužės 19 d. (šeštadienį) projekto „Gyvenu laisvai!” kūrybinės dirbtuvės trumpam persikels į Visagino kultūros centrą. Čia jaunuoliai susitiks su dailininkais Mariumi Jonučiu ir Lina Dūdaite bei kurs būsimojo pasakų parko skulptūrų maketus. ...

Š. m. gegužės 19 d. (šeštadienį) projekto „Gyvenu laisvai!” kūrybinės dirbtuvės trumpam persikels į Visagino kultūros centrą. Čia jaunuoliai susitiks su dailininkais Mariumi Jonučiu ir Lina Dūdaite bei kurs būsimojo pasakų parko skulptūrų maketus. Skulptūrose bus įamžinti skirtingų tautų pasakų personažai, įdomiausi įvykiai.

Komentarai
Komentarai: 0

Projekto jaunimas diskutuos su Šimtmečio žmonėmis

2018-05-17

Š. m. gegužės 18 d. (penktadienį) Signatarų namuose Vilniuje vyks projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimo susitikimas-diskusija su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto ...

Š. m. gegužės 18 d. (penktadienį) Signatarų namuose Vilniuje vyks projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimo susitikimas-diskusija su Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku prof. Vytautu Landsbergiu ir Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto originalą atradusiu istoriku prof. Liudu Mažyliu.

Jaunuoliai kartu su šiomis iškiliomis asmenybėmis diskutuos apie Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, t. y., mūsų valstybės nueitą kelią, juo einant įgytas patirtis, svarbiausius pasiekimus, Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios reikšmę, ko galime pasimokyti iš svarbiausių Šimtmečio žmonių ir įvykių, koks bus prasidedantis naujasis Šimtmetis, kokią jo viziją mato diskusijos dalyviai.

Į susitikimą atvyks apie 70 jaunuolių iš Šalčininkų ir Vilniaus rajonų, Visagino, Biržų ir Vilniaus miestų. Diskusiją moderuos LRT žurnalistas Deividas Jursevičius.

Šis susitikimas yra vienas iš planuojamų diskusijų ciklo su iškiliausiais Lietuvos Šimtmečio žmonėmis renginių. Šimtmečio žmonės buvo išrinkti specialiame naujienų portalo „Delfi.lt“ projekte, jų sąrašas skelbiamas www.delfi.lt/apps/100/. Ateityje numatoma suorganizuoti ir daugiau tokių susitikimų-diskusijų su iškiliausiais Šimtmečio žmonėmis.

Komentarai
Komentarai: 0

Visagino jaunimas kuria pasakų parko maketą

2018-05-03

Išnagrinėję lietuvių, lenkų, rusų, latvių, estų, suomių, vokiečių, prancūzų, čekų, vengrų, baltarusių, moldavų, bulgarų, italų ir daugelio kitų tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Gegužę jaunuoliai pasitinka kupini kūrybinio įkvėpimo ir ...

Išnagrinėję lietuvių, lenkų, rusų, latvių, estų, suomių, vokiečių, prancūzų, čekų, vengrų, baltarusių, moldavų, bulgarų, italų ir daugelio kitų tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Gegužę jaunuoliai pasitinka kupini kūrybinio įkvėpimo ir ryžto sukurti kuo originalesnius, įdomesnius pasakų personažų maketus ir bendrą pasakų parko vizualizaciją.

Šią savaitę pasakų parko koncepciją ir vizualines idėjas jaunuoliai aptarė kartu su dailininkais Mariumi Jonučiu ir Lina Dūdaite, taip pat su UAB „Visagino linija“ direktoriumi Algiu Makūnu ir SBA koncerno viešųjų ryšių vadove Virginija Dunauskiene. Ši bendrovė prisideda įgyvendinant jaunimo sumanymą įkurti Visagine skirtingų tautų pasakų parką.

„Šiame susitikime įsitikinom, kad tai, apie ką tiek laiko kalbėjom, galvojom, bus iš tikrųjų įgyvendinta. Svarstėm, kaip padaryti šį pasakų parką kuo patrauklesnį. Tikime, kad idėja įkurti tokį parką yra tikrai gera, nes tai būtų Visagino traukos centras, taip pat būdas išreikšti tam tikrą pagarbą jame gyvenančioms tautoms, įamžinti jų pasakas,“ – mano moksleivė Dovilė Dudėnaitė.

Jai antrina ir projekto „Gyvenu laisvai!“ viena iš koordinatorių Visagine, mokytoja Eleonora Dutkviečienė: „Po susitikimo su jaunimu grįžom labai pozityviai, energingai nusiteikę, kupini tikėjimo, kad mums pavyks. Turim sukaupę daug žinių, saugojom jas savo galvose ir vis laukėm signalo, o kas toliau, ir tokį signalą gavom: sutarėm, ką ir kaip toliau darysim.“

Dailininkai M. Jonutis ir L. Dūdaitė parodė keletą savo piešinių, kaip būtų galima parke įamžinti pasakų personažus. Žvelgiant į pavyzdžius matyti, kad pasakų personažus vaizduojančios skulptūros atlieka ne tik estetinę, bet ir praktinę funkciją: tai tuo pačiu ir tiltas, suolelis, supynės ar kt.

Menininkai keliomis idėjomis pasidalino, o dabar – jaunuolių eilė. „Mūsų užduotis – atrinkti 10 pasakų ir sugalvoti, kaip pateikti, pristatyti jų personažus, o jei pavyks – pagaminti ir jų maketus, – kalba Dovilė. –  Manau, kas parke reikėtų pristatyti moldovų pasaką apie statinėje ridenamą slibiną, estų – apie moterį-vilkę su vaiku, kazachų – apie šokančius beržus, o dėl kitų dar reikėtų pagalvoti.“

„Mes įsivaizdavom judančius personažus, bet menininkai pažvelgė dar kūrybingiau ir mums tai patiko, jie padrąsino fantazuoti, – priduria Emilija Duktevičiūtė. – Manau, kad parke turėtų būti personažai iš lietuvių, rusų, estų, latvių, baltarusių, ukrainiečių, taip pat galbūt vokiečių, prancūzų pasakų.“

Kol kas neaišku, iš ko tiksliai bus pagaminti pasakų personažų maketai. Gali būti naudojamas kartonas, medis, plastikas ar kitos žaliavos – jos taip pat priklausys nuo jaunuolių fantazijos ir sumanymų.

Jaunuoliai sutarė kartu su menininkais susitikti, parodyti, ką nuveikė ir aptarti, ar jų vizijos sutampa, po kelių savaičių – gegužės 19 d. Visaginiečiai nusiteikę tą šeštadienį kaip reikiant padirbėti.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai aptars, kaip atrodys pasakų parkas

2018-05-01

Išnagrinėję skirtingų Europos ir Azijos tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Š. m. gegužės 2 d. jie susitiks su dailininku Mariumi Jonučiu ir iliustratore Lina Dūdaite, su kuriais aptars, kaip atrodys būsimasis pasakų parkas, kokie personažai ...

Išnagrinėję skirtingų Europos ir Azijos tautų pasakas, visaginiečiai pereina prie praktinių darbų. Š. m. gegužės 2 d. jie susitiks su dailininku Mariumi Jonučiu ir iliustratore Lina Dūdaite, su kuriais aptars, kaip atrodys būsimasis pasakų parkas, kokie personažai turėtų jame atsirasti ir kaip patraukliai, įdomiai juos įamžinti, pristatyti.

Susitikimas vyks bendrovėje „Visagino linija“. Jame taip pat dalyvaus šios bendrovės direktorius Algis Makūnas ir SBA koncerno viešųjų ryšių vadovė Virginija Dunauskienė.

Komentarai
Komentarai: 0

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström: įvairovė užtikrina kūrybiškumą

2018-04-29

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu iš Klaipėdos, Visagino ir Vilniaus rajono diskutavo apie Europos integraciją, požiūrį į pabėgėlius, kokią įtaką įvairovė turi valstybės ...

Švedijos prekybos ir ES reikalų viceministras Oscar Stenström kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ jaunimu iš Klaipėdos, Visagino ir Vilniaus rajono diskutavo apie Europos integraciją, požiūrį į pabėgėlius, kokią įtaką įvairovė turi valstybės pažangai, kokiame kelyje šiandien yra Lietuva. Susitikime taip pat dalyvavo Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist ir pirmasis sekretorius Samuel Persson. Diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Europa turi atsakyti į klausimą: kokia mūsų ateities vizija? Šiuo metu Kinija itin sparčiai vystosi inovacijų, ekonomikos srityse. Jei europiečiai nori būti lyderiais, siekia didesnės gerovės, turi bendradarbiauti, nustatyti ekonomikos, žmogaus teisių standartus. Čia labai svarbus Europos Sąjungos vaidmuo – turime parodyti pasauliui, kad esame ne tik prekybos rinka, bet ir valstybių bendruomenė,“ – teigia p. O. Stenström.

Anot iš Visagino kilusios ir Vilniuje studijuojančios Aleksandros Šliachtenko, valstybės skirtingai reaguoja ir vertina procesus Europoje, pavyzdžiui, „Brexit‘ą“, atvykstančius pabėgėlius ir kt. „Manau, kiekviena valstybė pirmiausia turi būti vieninga, stipri savo viduje, tuomet ir visa bendrija bus stipri, jos nariai rūpinsis ne tik savo, bet ir bendrais reikalais,“ – kalba ji. O štai moksleivė Saulė Mekionytė iš Pagirių (Vilniaus r.) pastebi, kad „pagrindinis dalykas, kurio šiandien Europai trūksta, yra dialogas: dialogas tarp valdžios ir visuomenės, dialogas tarp ES šalių, dialogas tarp ES ir kitų valstybių.“

Susitikimo dalyviai diskutavo, kaip žmonių įvairovė ir susikalbėjimas gali prisidėti prie valstybių gerovės, pažangos. Kaip pasakojo p. O. Stenström, dar prieš du šimtmečius Švedija nebuvo turtinga šalis, jos gyventojai emigravo. Darbo jėgos trūkumą kompensavo atvykėliai iš Suomijos, Graikijos. Susidūrė skirtingos kultūros, požiūriai, tačiau valstybė sparčiai vystėsi, žengė pirmyn. Po 1973 m. perversmo Čilėje 45 tūkst. šios šalies gyventojų persikėlė į Švediją, dar apie 100 tūkst. žmonių atvyko po karo Balkanuose ir, nors prireikė laiko, jie įsiliejo į bendrą Švedijos gyvenimą.

„Migracija – viena iš kūrybiškumo sąlygų. Startuoliai, burdami komandas, ieško įvairių žmonių – skirtingų lyčių, tautybių, kultūrų, patirčių, nes supranta, kad įvairovė užtikrina kūrybiškumą. Tai teigiama migracijos pusė, tačiau yra ir neigiama: naujai atvykę žmonės yra pažeidžiamiausi, jie labiau skursta, turi mažiau galimybių,“ – pastebi p. O. Stenström.

Svarbu padėti įsilieti į visuomenę ne tik atvykėliams, bet ir megzti dialogą, veikti išvien su nuo seno šalia gyvenančiomis tautomis. „Švedija yra pavyzdys, kuriuo turėtume sekti. Tai valstybė su įvairialype skirtingų tautų bendruomene. Reikėtų pasimokyti peržengti savo nusistatymus, priimti kitus ir taip prisidėti kuriant šalies gerovę,“ – kalba iš Visagino į Vilnių studijuoti atvykusi Irina Jarec.

Jai antrina ir moksleivis Šarūnas Šibirkštis iš Vilniaus rajono: „Anksčiau Švedija nebuvo itin turtinga, bet sugebėjo pakilti į tokį lygį. Lietuva taip pat bando įsilieti į pažangesnę Vakarų Europą, tačiau kol kas pas mus dar jaučiasi sovietinio palikimo šešėlis žmonių mąstyme, gyvenimo būde, – kalba vaikinas. – Iš Švedijos galime pasimokyti tolerancijos. Pas mus dar gana daug uždarumo, bet besikuriančios naujos įmonės jau suvokia, kokia svarbi įvairovė pažangai.“

Anot Irinos, Lietuva yra kelyje tikros europietiškos valstybės link. „Tai ilgas procesas. Išsivysčiusi europietiška valstybė – tai ne tik infrastruktūra, pavyzdžiui, sutvarkyti keliai, įrengtos poilsio zonos, bet ir žmonių mąstymas. Žmonėms, kurie gimė, ilgą laiką gyveno kitoje santvarkoje, sunkoka prisitaikyti prie pokyčių, dabartinis kelias, kuriuo eina Lietuva, jiems gali atrodyti svetimas, bet, manau, jis teisingas,“ – sako ji.

Jau beveik metus Vilniuje gyvenančios merginos teigimu, didžiuosius miestus daug greičiau pasiekia pokyčiai, tačiau mąstymas keičiasi ir mažesnėse vietovėse. „Pažįstu žmonių, kurie studijavo ar dirbo užsienyje ir grįžo į Visaginą su naujomis žiniomis, patirtimi, tad pamažu ir čia daugėja europietiškos dvasios,“ – pastebi mergina.

P. O. Stenström jaunuolius kvietė: „Išvažiuokite porai metų į užsienį ir grįžkite su įgūdžiais.“ Kalbinti jaunuoliai tikino, kad norėtų po studijų grįžti į gimtuosius miestus, tačiau daugeliui neramu, ar jie turės ten darbą, galės pritaikyti įgytas žinias.

„Laimės jausmui didelės įtakos turi, ar tu gali įgyvendinti savo svajones, o tam svarbu ekonominė gerovė. Tačiau taip pat svarbu ir kultūra, įvairovė – tai daro miestus turtingesnius, įdomesnius. Ne mažiau svarbu ir aktyviai spręsti iššūkius, tokius kaip terororizmas, ekstremizmas, kartu suteikiant žmonėms daugiau galimybių, gerinant kokybiško išsilavinimo prieinamumą,“ – kalbėjo p. O. Stenström.

Komentarai
Komentarai: 0

Visaginiečiai diskutuos apie kūrybingumo algoritmą

2018-04-28

Balandžio mėnesį visaginiečiai užbaigs mokymuose kartu su Nacionalinio socialinės integracijos instituto direktore Neringa Jurčiukonyte ir projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jaunuoliai kartu su svečiais diskutuos apie kūrybingumo algoritmą ir asmeninę komunikaciją.

Užsiėmimas vyks š. m. balandžio 30 d. Visagino „Verdenės“ gimnazijoje.

Komentarai
Komentarai: 0