Naujienos Apie komandą

Rūdiškių jaunimas mokėsi, kaip rengti ir skleisti informaciją

2018-03-20

Kovo mėn. viduryje Trakų rajono Rūdiškių kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi apžvalgininkė, naujoji LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir portalo „ru.delfi.lt“ vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas. Jie kartu su jaunimu aptarė, kas svarbu ...

Kovo mėn. viduryje Trakų rajono Rūdiškių kūrybinėje dirbtuvėje lankėsi apžvalgininkė, naujoji LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir portalo „ru.delfi.lt“ vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas. Jie kartu su jaunimu aptarė, kas svarbu rengiant ir viešai skelbiant informaciją.

„Iš pradžių kalbėjome, kokius socialinius tinklus naudojame, kokius naujienų portalus skaitome. Toliau aiškinomės, kaip tinkamai reikšti savo nuomonę,“ – pasakoja Ieva Arlauskaitė.

Anot jos, kiekvienas galime pasakyti, ką galvojome, tačiau svarbu tai daryti tinkamai – neįžeidžiant kitų, nevartojant nepadorių, necenzūrinių žodžių ir pan. Nepaisantiems šių taisyklių gali tekti susimokėti baudą. Nesvarbu, kad netinkamą komentarą ištrinsim, jei kas nors užfiksavo, padarė jo kopiją – vis tiek teks prisiimti atsakomybę.

Jaunuoliai taip pat aiškinosi, į ką atkreipti dėmesį bendraujant su žurnalistais. „Prieš pradėdamas pokalbį žurnalistas turi prisistatyti, pasakyti, kur dirba. Jis negali versti atskleisti informacijos, jei to nenorime, – sako Ieva. – Galime atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus – tai mūsų pasirinkimas.“

Žurnalistai turi laikytis įvairių etikos principų ne tik bendraudami su pašnekovais, rinkdami informaciją, bet ir viešai ją skelbdami. „Rašant apie viešus asmenis gali būti atskleista daugiau informacijos nei apie paprastus piliečius. Straipsniuose apie nepilnamečius negalima minėti jų vardų, pavardžių, amžiaus, tikslios gyvenamosios vietos, t. y., negali būti tokios informacijos, pagal kurią galėtume juos atpažinti, –  pasakoja Ieva. – Taip pat niekas be mūsų susitikimo negali filmuoti, fotografuoti mūsų ar mūsų privataus kiemo.“

Kad geriau įsimintų, kaip tinkamai pateikti informaciją, antroje užsiėmimo dalyje jaunuoliai trumpam tapo žurnalistais. Susiskirstę į grupes, jie pasirinko vieną iš keturių paveikslėlių ir pagal jį rašė straipsnį. „Išsirinkom paveikslėlį, kuriame buvo liūdna mergaitė, ir sukūrėm istoriją, kaip jaunos šokėjos karjera gali žlugti, nes vykstant konkursui nukritusi dekoracija sulaužė jai koją. Rašydami straipsnį, turėjom nuspręsti, kiek ir kokios informacijos atskleisti: viena vertus rašėme apie paauglę, tačiau ne apie bet kokią, o apie viešą, žinomą. Kaip paaiškino Monika ir Olegas, net ir žinomų paauglių privatumas turi būti saugomas, išskyrus atvejus, kai tėvai sutinka atskleisti daugiau detalių,“ – paaiškina Ieva.

Užsiėmimas padėjo jaunuoliams geriau suprasti, kaip elgtis susidūrus su žurnalistais, kaip įvertinti, ar nebuvo pažeistos jų teisės, ir patiems neprisidaryti problemų išsakant savo nuomonę, komentuojant straipsnius ir pan.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas susipažins su informacinio turinio kūrimu ir sklaida

2018-03-15

Besibaigiant savaitei, š. m. kovo 16 d. (penktadienį) 12.15 val., vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Trakų rajono Rūdiškių gimnazijoje lankysis apžvalgininkė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir portalo „ru.delfi.lt“ vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas. Jie kartu su jaunimu diskutuos ir aptars informacinio turinio kūrimo ir sklaidos medijose ypatumus.

ATEIK IR ATSIVESK DRAUGĄ!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas: ne dienos be kūrybiškumo

2017-12-11

Šią savaitę Trakų rajono Rūdiškių jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite  aiškinosi, kad yra kūrybiškumas, kur, kada ir kaip su juo susiduriame.

„Susitikimas su ...

Šią savaitę Trakų rajono Rūdiškių jaunimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite  aiškinosi, kad yra kūrybiškumas, kur, kada ir kaip su juo susiduriame.

„Susitikimas su profesore, kaip ir visada, labai patiko. Aptarėm, su kuo mums asocijuojasi kūrybiškumas, kur jis pasireiškia. Kūrybiškumas gali pasireikšti bet kur, tačiau dažniausiai jis mums asocijuojasi su menais, naujų dalykų kūrimu, interpretacijom,“ – pasakoja Ieva Arlauskaitė.

Anot Ievos, kūrybiškumas – tai gebėjimas viską matyti kiek kitaip, interpretuoti. „Kūrybiškumas padeda išsisukti iš įvairių situacijų, lavina mūsų vaizduotę, suteikia džiaugsmo ir neturi ribų,“ – sako ji. Mergina teigia, kad kūrybiškumas ją lydi beveik kasdien, mat ji vis pamato, išbando naujus dalykus, kuriuos stengiasi vienaip ar kitaip pritaikyti savo buityje.

Panašiai svarsto ir Gabrielė Petruškevičiūtė: „Kūrybiškumas – tai išskirtinumas, kitokios idėjos. Jį galime pritaikyti visur – bet kurioje profesijoje ar veikloje. Pavyzdžiui, kūrybiškas mokytojas žinos kaip įdomiau pateikti naują medžiagą, o kūrybiškas mokinys – kaip atlikti paskirtą užduotį.“

Kaip jau tapo įprasta, antroji užsiėmimo dalis buvo skirta praktinei veiklai. Pasiskirstę į grupes, jaunuoliai pasirinko po daiktą ar vietą ir apie jį kūrė savo istoriją. Jaunuoliams buvo palikta visiška kūrybinė laisvė: jei galėjo pasirinkti realų arba išgalvotą daiktą, kurti bet kokią istoriją ir pristatyti ją kaip tik šaus galvą, pavyzdžiui, nupiešus, nufilmavus, suvaidinus ar kt. Vienintelė sąlyga – nenaudoti savo pristatyme to daikto ar vietos pavadinimo, kad kitos grupės galėtų pasukti galvas ir atspėti, kas tai.

Pavyzdžiui, Ievos grupė sukūrė ir nupiešė komiksą apie sudužusį telefoną. Jaunuoliai pavaizdavo, kaip telefonas išėjo pasivaikščioti ir netikėtai paslydęs dužo. O Gabrielės grupė žvilgterėjo į ateitį ir nupiešė bei papasakojo apie kol kas neegzistuojantį telefoną, kuris reaguoja į žmogaus temperatūrą, įspėja apie ligas. Kita grupė nufilmavo Rūdiškių gimnazijoje eksponuojamą eglučių parodą ir taip visus mintimis nukėlė į Kalėdas. Dar viena komanda paskatino susimąstyti apie žmogaus gyvenimo trapumą, laikinumą šioje Žemėje: vaizdavo širdies plakimą, emocijas, didelį tempą ir kaip staiga viskas sustoja.

Komentarai
Komentarai: 0

Rūdiškių jaunimas laisvins savo kūrybiškumą

2017-12-10

Š. m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Rudiškių gimnazijoje vyks medijų raštingumo užsiėmimas kartu su Vytauto ...

Š. m. gruodžio 11 d. (pirmadienį) Trakų rajono kūrybinėje dirbtuvėje Rudiškių gimnazijoje vyks medijų raštingumo užsiėmimas kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite. Šį kartą jaunuoliai kartu su profesore išlaivins savo kūrybiškumą ir diskutuos tema „Kūrybiškumas: tikėti, norėti, veikti“.

Užsiėmimo pradžia – 12.15 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
GoldenTabs 2018-01-06

i1KjL7 https://goldentabs.com/

Komentarai: 1

Rūdiškių jaunimas mokėsi viešojo kalbėjimo paslapčių

2017-12-05

Ko gero, daugeliui iš mūsų teko susidurti su baime viešai kalbėti, suklysti ar būti nesuprastam. Ką daryti, kad nerimas nepakištų kojos, o vieša kalba būtų sklandi ir įtaigi? Atsakyti į šiuos klausimus ir pagerinti viešojo kalbėjimo ...

Ko gero, daugeliui iš mūsų teko susidurti su baime viešai kalbėti, suklysti ar būti nesuprastam. Ką daryti, kad nerimas nepakištų kojos, o vieša kalba būtų sklandi ir įtaigi? Atsakyti į šiuos klausimus ir pagerinti viešojo kalbėjimo įgūdžius Trakų rajono Rūdiškių jaunimui padėjo „Žinių radijo“ ir „Laisvės TV“ žurnalistas Aurimas Perednis.

„Aiškinomės, kaip nugalėti baimę viešai kalbėti, kas gali „sustiprinti“ mūsų kalbą,“ – sako Gabrielė Petruškevičiūtė.

Užsiėmimo metu jaunuoliai išgirdo daug praktinių patarimų. „Kalbant viešai reikia turėti struktūrą – ji palengvina kalbėjimą. Vertėtų remtis mokslininkų tyrimais, į savo kalbą įterpti kokį nors pasakojimą ir visada sau užduoti tris klausimus: ką klausytojai sužinos? ką jie toliau darys? ką jie pajus?,“ – pasakoja Gabrielė.

Svarbu ne tik tai ką kalbi, bet ir kaip tai darai. Dominyka Steponkevičiūtė pastebi, kad labai svarbu sudominti publiką, pateikti informaciją aiškiai. „Reikėtų užmegzti dialogą, palaikyti akių kontaktą su žiūrovais ar klausytojais, rankas laikyti atvirai, nevengti laisvų rankų judesių,“ – priduria Gabrielė.

Patarimų daug, bet kaip, atsistojus prieš auditoriją ar kamerą, nepasiduoti baimei ir jų nepamiršti? „Reikia būti drąsiam ir praktikuotis. Manau, kiekvienas gali sklandžiai viešai kalbėti, tik reikia įdėt darbo, – mintimis dalijasi Gabrielė. – Norėčiau drąsiau tai daryti. Užsiėmimo metu gavau gerų patarimų, tikiuosi, kad jie man padės.“ O štai Aneta Malevič, remdamasi žurnalisto A. Perednio žodžiais, pastebi, kad iš pradžių visiems būna sunku, tačiau vėliau, atsiradus įgūdžiams, atsipalaiduoji ir sekasi lengviau.

Išsiaiškinę, kas svarbu viešai kalbant, jaunuoliai perėjo prie praktinės užduoties: pasiskirstė į dvi grupes ir ruošė viešą kalbą pasirinkta tema. Viena grupė nusprendė kalbėti apie mokslo metų prailginimą, kita – apie emigracijos priežastis. Kiekviena grupė išsirinko po atstovą, kuris pristatė pasirinktą temą prieš kamerą, ir vėliau visi kartu šias kalbas aptarė.

„Jautėsi jaudulys. Buvo gana sunku prisiminti ir vadovautis visais patarimais, sekti scenarijumi, – prisipažįsta prie kamerą kalbėjusi Dominyka. –  Kiekvienas žmogus turi surasti savo būdą,  kaip nesijaudinti.“ 

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.