Naujienos Apie komandą

Nemėžyje – mokymai apie informacinį turinį ir jo sklaidą medijose

2018-03-27

Š. m. kovo 28 d. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Nemėžyje (Vilniaus r.) vyks medijų mokymai kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore, Lietuvos žurnalistų sąjungos nare Audrone Nugaraite. Šį kartą jaunuoliai, padedant profesorei, nagrinės informacinį turinį, kaip jis kuriamas ir sklinda medijose.

Mokymų pradžia – 12.45 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas diskutuos apie šaltinių patikimumą

2018-03-21

Š. m. kovo 22 d. (ketvirtadienį) 12.45 val. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Nemėžyje (Vilniaus r.) vyks medijų mokymai kartu su apžvalgininke, prieš kelias naująja LRT generaline direktore išrinkta Monika ...

Š. m. kovo 22 d. (ketvirtadienį) 12.45 val. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Nemėžyje (Vilniaus r.) vyks medijų mokymai kartu su apžvalgininke, prieš kelias naująja LRT generaline direktore išrinkta Monika Garbačiauskaite-Budriene ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoju Vyčiu Jurkoniu.  

Jaunuoliai kartu su ekspertais diskutuos šaltinių patikimumą, kada galima pasitikėti informacija, o kada – verčiau „įjungti“ kritinį mąstymą.

KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas išlaisvino kūrybiškumą

2018-02-27

Žvarbų pirmadienį (vasario 26 d.) Vilniaus rajono Nemėžio kūrybinėje dirbtuvėje vyko medijų mokymai kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite ir apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delf.lt“ vyriausiąja redaktore Monika ...

Žvarbų pirmadienį (vasario 26 d.) Vilniaus rajono Nemėžio kūrybinėje dirbtuvėje vyko medijų mokymai kartu su Vytauto Didžiojo universiteto profesore Audrone Nugaraite ir apžvalgininke, buvusia ilgamete portalo „Delf.lt“ vyriausiąja redaktore Monika Garbačiauskaite-Budriene. Šį kartą jaunuoliai diskutavo apie kūrybiškumą ir asmeninę komunikaciją.

Anot Justės Luščinskytės, pokalbis apie kūrybiškumą prasidėjo nuo pavyzdžio apie suglamžytą popieriaus lapą, tiksliau – nuo mūsų požiūrio į jį: ar tai tik šiukšlė, kuri bus išmesta, o gal žaliava iš kurios galim sukurti meno šedevrą?

„Kalbėjom, kad kūrybiškumas visada bus paklausus. Kiekvienas kūrybiškas žmogus gali būti lyderiu, bet ne kiekvienas lyderis gali būti kūrybišku,“ – kalba Justė.

Prof. A. Nugaraitei paprašius apibūdinti kūrybiškumą, jaunuoliai vardijo įvairias meno sritis, kol galiausiai įsitikino, kad jis gali pasireikšti ir būti pritaikytas visur – kartais net ten, kur jo visiškai nereikia.

Labai svarbu kūrybiškumą puoselėti, ugdyti. „Jei žmogus bus kūrybingas, tačiau nieko neveiks, tai niekas šio jo talento ir nepamatys. O jei žmogus, neturintis šios savybės, labiau stengsis, įdės daugiau darbo, tai jis savo rezultatais pranoks talentingą tinginį,“ – mano Justė.

Aktyvią diskusiją paįvairino prof. A. Nugaraitės pasiūlytas žaidimas: ekspertė vardijo atsitiktinius žodžius, o jaunuoliai sakė viską, kas jiems šauna į galvą juos išgirdus. Anot Justės, šis žaidimas leido įsitikinti, kaip visą laiką ieškom lengviausių išeičių, nors pasitelkę kūrybiškumą galėtume sugalvoti, sukurti šį tą įspūdingo.

Antrąją užsiėmimo dalį vedė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. Jos metu jaunuoliai lygino skirtingas medijų rūšis, pavyzdžiui, laikraščius ir socialinius tinklus, diskutavo apie asmeninę komunikaciją. „Mus įspėjo, kad prieš skelbdami, viešindami bet kokią informaciją ar savo mintis, iš pradžių turime pagalvoti, ar dėl to nekils problemų mums, mūsų aplinkiniams, ar nepaskatinsime įtampų tarp pažįstamų,“ – pasakoja Justė.

Jaunuoliai taip pat aptarė, kad šiuolaikinė visuomenė – tai vaizdų visuomenė. „Norinti surinkti daugiau „like’ų“ ar „follower’ių“, reikia efektingo paveiksliuko ar nuotraukos, nes žmonės iš pradžių mato vaizdą ir tik po, jei susidomi, pažiūri, kas prie jos parašyta,“ – kalba mergina.

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas ners į kūrybiškumo jūrą

2018-02-25

Ką reiškia būti kūrybiškam? Kodėl svarbu tikėti, norėti ir veikti bei kaip tai daryti? Į šiuos klausimus padės atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė ir apžvalgininkė Monika ...

Ką reiškia būti kūrybiškam? Kodėl svarbu tikėti, norėti ir veikti bei kaip tai daryti? Į šiuos klausimus padės atsakyti Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Audronė Nugaraitė ir apžvalgininkė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė medijų mokymuose, kurie vyks š. m. vasario 26 d. vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Nemėžyje.

Mokymų pradžia – 12.45 val. KVIEČIAME AKTYVIAI DALYVAUTI.

Komentarai
Komentarai: 0

Nemėžio jaunimas sėmėsi žinių iš portalo „ru.delfi.lt“ vyr. redaktoriaus O. Jerofejevo

2018-02-01

Šią savaitę vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Nemėžyje (Vilniaus r.) lankėsi portalo „ru.delfi.lt“ vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas. Jis kartu su jaunimu nusikėlė į žiniasklaidos užkuliusius, nagrinėjo jos ...

Šią savaitę vienoje pirmųjų projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių Nemėžyje (Vilniaus r.) lankėsi portalo „ru.delfi.lt“ vyriausiasis redaktorius Olegas Jerofejevas. Jis kartu su jaunimu nusikėlė į žiniasklaidos užkuliusius, nagrinėjo jos ypatybes.

Jaunuoliai aptarė skirtingas informacijos rūšis, aiškinosi, kaip atskirti naujienas nuo reklamos ar kitų tam tikrus interesus atitinkančių pranešimų. „Kartais informacija pateikiama taip, kad mes net neįtariame, kad tai reklama,“ – kalba Karina Kodytė.

Kaip pasakoja mergina, žiniasklaidos priemonės didžiausias pajamas gauna būtent iš reklamos, todėl jos tiek daug ir tiek dažnai sutinkame. Tarp reklamos užsakovų vyksta arši kova dėl vartotojų dėmesio, naudojamos įvairios gudrybės. „Pavyzdžiui, jei kartą „Facebook‘e“ ar kitur paspaudėme ant kurios nors parduotuvės reklamos, tai šis paspaudimas bus užfiksuotas ir besilankant kituose puslapiuose mums dažniau bus rodoma būtent tos parduotuvės reklama, – pavyzdį pateikia Karina. – Kiekvienas portalas siekia, kad jame praleistume kuo daugiau laiko, mat taip jis gaus daugiau pelno."  

Anot jos, reklamos užsakovai stebi mūsų veiksmus internete. Tarkime, fiksuoja, kokius vaizdo įrašus žiūrime „YouTube“, ir pagal juos parenka, kokias reklamas dažniau matysime.

Karinos teigimu, itin daug reklamos yra nukreipta į vaikus ir paauglius, nes juos lengviau paveikti nei suaugusius. Vaikai, paaugliai dažnai sugeba iš tėvų išprašyti įvairių daiktų, kuriuos matė reklamose.

„Manau, kad prie reklamos priprantama. Kai reklama iššoka video viduryje, dažnai iš principo nusisuku nuo ekrano ir pralaukiu tas kelias sekundes, kol ją bus galima išjungti. Tačiau kitais atvejais dažniausiai ji man netrukdo, pasitaiko, kai ant jos spūsteliu,“ – pasakoja Karina.

Vis dėlto mergina pripažįsta, kad reklama blaško, trukdo gauti pagrindines naujienas. „Manyčiau, kad žinias ir reklamą reikėtų aiškiai atskirti, kad žmonės nebūtų klaidinami. Tačiau, pavyzdžiui, per filmus reklama kartais net praverčia – galima atsikvėpti,  nueiti į virtuvę užkandžių,“ – svarsto ji.

Jaunimo užfiksuotos akimirkos iš susitikimo:
https://www.facebook.com/gyvenulaisvainemezis/videos/1958132491116652/

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.