Naujienos Apie komandą

Pagirių jaunimas diskutuos apie žydus visuomenėje

2018-04-08

Š. m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių gimnazijoje vyks paskaita-diskusija apie žydų į(si)jungimą į Lietuvos visuomenę skirtingais istoriniais laikotarpiais. Sukauptomis žiniomis dalinis Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras ...

Š. m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono kūrybinėje dirbtuvėje Pagirių gimnazijoje vyks paskaita-diskusija apie žydų į(si)jungimą į Lietuvos visuomenę skirtingais istoriniais laikotarpiais. Sukauptomis žiniomis dalinis Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras direktorė, Vilniaus universiteto dėstytoja doc. dr. Jurgita Verbickienė, o diskusiją moderuos projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iniciatorių, VU Istorijos fakulteto Alumni draugijos pirmininkas, apžvalgininkas Vytautas Bruveris.

Paskaitos-diskusijos pradžia – 9.25 val. KVIEČIAME DALYVAUTI!

Komentarai
Komentarai: 0

Projekto dalyvei Agatai Parvickai įteikta „Garbės skrydžio“ statulėlė

2018-03-10

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje, kurioje įkurta viena iš projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių, įteiktos „Garbės skrydžio“ statulėlės už talentus ir nuveiktus darbus. Gimnazijos mokinių ...

Minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Vilniaus rajono Pagirių gimnazijoje, kurioje įkurta viena iš projekto „Gyvenu laisvai!“ kūrybinių dirbtuvių, įteiktos „Garbės skrydžio“ statulėlės už talentus ir nuveiktus darbus. Gimnazijos mokinių taryba inicijavo keturias garbės nominacijas.

Sveikiname projekto „Gyvenu laisvai!“ dalyvę Agatą Parvicką, kuriai atiteko „Garbės skrydžio“ statulėlė nominacijoje „Metų atsidavimas“.

„Net nežinau, ką pasakyti. Dar vakar vakare bandžiau spėlioti, kas galėtų laimėti kasmetinį mūsų gimnazijos „Garbės skrydį“. Buvau sugalvojusi tris žmones, bet nenumaniau, kas bus ketvirtas. Pasirodo tai buvau aš! Negaliu apsakyti, kaip jaučiuosi. Be galo malonu, kai kažkas įvertina tai, ką darei, nors tau pačiai tai yra tik veikla, kurią mėgsti ir užsiimi su dideliu noru,“ – po apdovanojimų įspūdžiais soc. tinkle „Facebook“ dalijosi Agata.

„Garbės skrydžio“ statulėlės taip pat įteiktos Pagirių gimnazijos direktorei Aušrai Mažonienei, anglų kalbos mokytojai Linai Labžentienei ir bendruomenės nariui Audriui Virganavičiui.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas aiškinosi, kiek patikima informacija mus pasiekia

2018-01-23

Šį antradienį (sausio 23 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jaunuoliai kartu su juo aiškinosi, kodėl ...

Šį antradienį (sausio 23 d.) Vilniaus rajono Pagirių jaunimas dalyvavo medijų mokymuose kartu su projekto „Gyvenu laisvai!“ vienu iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. Jaunuoliai kartu su juo aiškinosi, kodėl svarbu tikrinti informaciją, kaip tai daryti, ir pan.

„Po mokymų susimąsčiau, ar tikrai viskas, ką skaitau savo pamėgtuose puslapiuose, yra tiesa. Dainius parodė puslapius, kur galima patikrinti, ar tai nėra tik arabų pūtimas, ar galima įžvelgti bent krislą tiesos, – kalba Estela Marcinkevičiūtė. – Labai džiaugiuosi, kad tokie apsišvietę ir įdomūs žmonės dalinasi su mumis žiniomis.“

Jai antrina ir Marija Rudytė: „Kalbėjome kaip atskirti tikrą ir išgalvotą informaciją, kitaip dar vadinamą „fake news“. Mergina atkreipia dėmesį, kad svarbu išlikti budriam, kritiškam ne tik skaitant tekstą, bet ir peržiūrint vaizdus. „Nagrinėjom tekstą, kur buvo rašoma, kaip kariai per didžiulę audrą stovėjo lauke, kad pagerbtų nusipelniusio asmens atminimą. Paaiškėjo, kad prie teksto esanti nuotrauka buvo daryta prieš porą dienų, o smarkus lietus sumontuotas.“

Jaunuoliai tikina, kad buvo itin įdomu panagrinėti, kaip skirtingai galima suprasti, priimti tą pačią informaciją. Jie peržiūrėjo humoro laidos „Dviračio šou“ pelių Sūrskio ir Mauzerio interviu su Lietuvos Respublikos Prezidente Dalia Grybauskaite.  Prieš interviu ji lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir štai šmaikštiesiems peliukams parūpo: ar Niujorke prezidentė nusipirko šeštą „iPhone’ą“? „Prezidentė pajuokavo, kad norėjo nusipirkti, bet viskas buvo išparduota. Kiekvienas žiūrovas, priklausomai nuo jo išsilavinimo, pasaulėžiūros, tokį atsakymą gali suprasti skirtingai. Labiau išprusęs žmogus pastebės paslėptą žinutę, vidutiniokas tik pasijuoks iš juokelio,“ – kalba Estela. Anot Marijos, Prezidentė tokiu atsakymu perdavė gilesnę žinią, kad ir „Amerikoje ne viskas prieinama, paguodė Lietuvos žmones, besiskundžiančius, kad pas mus nieko nėra“.

Jaunuoliai tikina, kad šis užsiėmimas paskatino juos būti budresniais, kritiškesniais. „Taip, būsiu akylesnė, nepriimsiu visko kaip gryno pinigo,“ – apibendrina Estela.

Komentarai
Komentarai: 0

Pagirių jaunimas diskutuos apie šaltinių patikimumą

2018-01-22

Š. m. sausio 23 d. 11.25 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks medijų raštingumo mokymai, kuriuos ves projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Diskutuodami ir ...

Š. m. sausio 23 d. 11.25 val. Vilniaus rajono Pagirių kūrybinėje dirbtuvėje vyks medijų raštingumo mokymai, kuriuos ves projekto „Gyvenu laisvai!“ vienas iš iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

Diskutuodami ir atlikdami praktines užduotis, jaunuoliai aiškinsis, ar galima ir kuriais informacijos šaltiniais pasitikėti, kodėl svarbu tikrinti informaciją, kur ir kaip tai daryti, ir pan.

KVIEČIAME DALYVAUTI!!!

Komentarai
Komentarai: 0

Švedijos švietimo ministrė Anna Ekström: reikia keisti ne suaugusią visuomenę, bet kurti ją nuo mažens

2018-01-18

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su istoriku, istorijos mokytoju ir dėstytoju dr. Mindaugu Nefu diskutavo apie XX a. pabėgėlius, tautų santykius ir požiūrį į vieni kitus. Susitikime taip pat lankėsi ir su jaunimu bendravo Švedijos švietimo ministrė Anna ...

Vilniaus rajono Pagirių jaunimas kartu su istoriku, istorijos mokytoju ir dėstytoju dr. Mindaugu Nefu diskutavo apie XX a. pabėgėlius, tautų santykius ir požiūrį į vieni kitus. Susitikime taip pat lankėsi ir su jaunimu bendravo Švedijos švietimo ministrė Anna Ekström, Jos Ekscelencija Švedijos ambasadorė Lietuvoje Maria Christina Lundqvist ir kiti svečiai. Diskusiją moderavo projekto „Gyvenu laisvai!” vienas iniciatorių, Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Dabar visi kalba apie pabėgėlius lyg tai būtų kažkas naujo, tačiau lietuviai per Antrąjį pasaulinį karą traukėsi į Ameriką ir ten buvo pabėgėliais,“ – kalba moksleivė Agata Parvicka. Ją papildo susitikime taip pat dalyvavusi Saulė Mekionytė: „Tuomet daugiausia bėgo Lietuvos šviesuoliai, išsilavinę žmonės, tarp kurių buvo ir prezidentas Valdas Adamkus, dabar tarp pas mus atvykstančių galbūt yra be išsilavinimo, bet ar tai priežastis juos atstumti?“.

Istorikas dr. M. Nefas primena, kad XX a. Lietuvai jau ne kartą teko susidurti su pabėgėliais ir kaip prieglobsčio teikėjai ir kaip jo prašytojai. „Pavyzdžiui, 1939 m. teko gelbėti lenkų karius nuo Antrojo pasaulinio karo grėsmių internuojant savo valstybėje. O 1944 m., artinantis sovietinei kariuomenei, nemenkai daliai Lietuvos piliečių teko apsispręsti trauktis į Vakarus ir taip tapti karo pabėgėliais. Daugelis jų tikėjosi, jog karas greitai baigsis, Lietuva bus ir jie galės grįžti, tačiau prasidėjo nauja Lietuvos okupacija ir jie turėjo rinktis gyvenimą kitose valstybėse, kur ne daug kas jų laukė išskėstomis rankomis,“ – kalba istorikas.

Nors mūsų tėvams, seneliams teko patirti, ką reiškia būti pabėgėliu, tačiau šiandien vis dėlto mums sunku priimti į mūsų valstybę atvykstančius kitus. „Mūsų visuomenės požiūris į atvykėlius atšiaurus, yra galvojančių, mano valstybė yra mano valstybė, o ne kokių arabų ar dar kitų,“ – pastebi moksleivis Šarūnas Šibirkštis. Anot vaikino, tokį neigiamą visuomenės požiūrį nulėmė žurnalistų žinutės, ekspertų komentarai vos prasidėjus pabėgėlių judėjimui į Europą. „Buvo rodomi vaizdai, kaip tūkstančiai pabėgėlių plūsta į Europą, kai kurių ekspertų pasisakymuose girdėjosi nerimas ir tas tuomet suformuotas įvaizdis išliko iki šiol,“ – kalba Šarūnas.

Moksleiviai atkreipia dėmesį, kad visuomenė į pabėgėlius žvelgia kaip į grupę, kurioje visi vienodi. „Daugelis nemato atskirų asmenybių, pavyzdžiui, geras vienos ar kitos srities specialistas, bet mato juos kaip vieną grupę. Išgirsta ką nors neigiamo apie vieną, tai primeta ir visiems kitiems,“ – kalba moksleivė Karolina Jadzevičiūtė. Jai antrina ir Agata: „Šaukštas deguto sugadina visą medaus statinę. Perskaitę  žiniasklaidoje kelis straipsnius, kaip vienas ar kitas pabėgėlis kažką nužudė ar susprogdino, iš karto pasąmonėje užsikoduojam, kad visi pabėgėliai tokie, kad reikia jų vengti. Kai lankėmės pabėgėlių priėmimo centre Rukloje įsitikinom, kad taip nėra.“

Anot Karolinos, itin sudėtinga geriau pažinti, suprasti pabėgėlius, kai nėra efektyvios integracijos politikos: „Mes žinom, kad atvyksta pabėgėliai, tačiau jie lyg uždaromi, izoliuojami, todėl vyrauja etikečių kultūra.“

„Nedaugelis pabėgėlių nori įsikurti Lietuvoje, juos labiau vilioja didesnės Europos valstybės. Čia ir sąlygos nėra jiems pakankamai geros. Pavyzdžiui, Rukloje jie gyvena tarsi įkalinti, apsupti apsiginklavusių karininkų. Daugelis bėgo nuo karo, nuo ginklų ir kitokio smurto, o pateko čia, kur kiekvieną dieną mato karinę techniką, – kalba moksleivis Simonas Kukys. – Valstybė neturi galimybės skirti pakankamai lėšų pabėgėliams. Vis dėlto, kai į Lietuvą atvyksta pabėgėliai ne iš tokių tolimų šalių, bet, tarkime, iš Ukrainos, jiems nereikia tiek daug laiko integracijai, jie nesunkiai čia randa užuovėją nuo negandų.“

„Negalime vienareikšmiškai vertinti pabėgėlių. Galima į jų situaciją žvelgti iš socialinės, politinės, ekonominės pusės, bet svarbiausia – nepamiršti žmogiškumo,“ – mano Saulė.

Anot Šarūno, skirtingų tautų atstovai į atvykstančius ar nuo seno toje pačioje valstybėje gyvenančius kitus dažniausiai žvelgia prasčiau – kiti visada blogesni nei mes. „Pavyzdžiui, lietuviai jaučia nuoskaudą, kad lenkai buvo užėmę Vilnių ir jo kraštą, tačiau pamiršo, kaip kartu su lenkais kovojo prieš kryžiuočius,“ – kalba jis.

Ir ta nuoskauda juntama iki šių dienų. Vilniaus r. Pagirių gimnazijoje yra atskiros lietuvių ir lenkų klasės. Kai kurie jaunuoliai pripažįsta, kad mokykloje bendravimas tarp lenkų ir lietuvių jaunuolių yra gana formalus, pavyzdžiui, dalyvaujant projektuose, sprendžiant tam tikrus reikalus, tačiau dažniausiai atskirai jie leidžia laisvalaikį ar švenčia šventes.

Moksleiviams buvo itin malonu susipažinti su susitikime apsilankiusia ministre Anna Ekström. Anot Saulės, jai itin patiko ministrės mintis, kad reikia keisti ne suaugusią visuomenę, bet kurti ją nuo mažens ir tuomet suaugus bus lengviau susikalbėti. Tokiai nuomonei pritaria ir moksleivė Agata: svarbu nuo mažens pratinti vaikus neskirstyti žmonių pagal tautybę, rasę ar kitas ypatybes, stengtis parodyti, kad visi esame lygūs.

Vilniaus rajono jaunuoliai ir toliau žada domėtis pabėgėlių, tautų santykių temomis ir, pasitelkę pojūčių teatrą, pristatyti jas visuomenei. Dalyvaudami projekte „Gyvenu laisvai!“, jei kartu su režisiere Karolina Žernyte ir dramaturge Sandra Bernotaite stato pojūčių spektaklį apie pabėgėlius, tautų santykius, susvetimėjimą ir požiūrį į taip vadinamus kitus.

Komentarai
Komentarai: 0

© 2018 „Gyvenu laisvai“. Visos teisės saugomos.